Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi.
Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ilgiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, bet taip pat išlikti sąžiningu valdytoju visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias jam tą daiktą įgyti nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
Kiti nuosavybės įgijimo būdai.
Civilinis kodeksas, be paminėtų, dar numato tokius nuosavybės įgijimo būdus: paveldėjimą, vaisių ir pajamų pasisavinimą, naujo daikto pagaminimą, laukinių gyvūnų, laukinių ir naminių bičių pasisavinimą, beprižiūrių ir priklydusių naminių gyvūnų pasisavinimą, atlygintiną paėmimą netinkamai laikomų kultūros vertybių ir kitų daiktų visuomenės poreikiams, konfiskavimą ar kitokį daiktų paėmimą už pažeidimus pagal įstatymą, kitus įstatymų numatytus pagrindus.