Steigiant juridinį asmenį yra svarbu žinoti, kad turi būti išreikšta steigėjų valia ir būtinos tam tikros pastangos. Steigimo pagrindas – valios išreiškimo aktas.
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje, Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ir asociacijas.
Juridinio asmens steigėjų valia negali būti sukurta tokia juridinio asmens teisinė forma, kokios nenustato įstatymai, tai reiškia uždarą juridinių asmenų sistemą Tačiau principe numatyta: ,,ribojimas juridinio asmens pripažinimas neteisėtai įsteigtu, tam tikram susivienijimui, turinčiam visus juridinio asmens požymius, turi būti suteikta galimybė įgyti teisinę forma, nustatytą įstatymuose.”
Norint, kad susivienijimas įgytų tam tikras juridinio asmens teises yra būtinos valingos pastangos,o tai reiškia, kad juridinis asmuo būtų įsteigtas.
Steigimo procedūra reiškia steigėjų atliekamus veiksmus dėl kurių jie tarpusavyje susitaria arba kurie nustatyti įstatyme. Steigimo procedūra neapima juridinio asmens registravimo klausimų.
Yra išskiriami tokie steigimo procedūros etapai:
- ,,asmenys, nutarę įsteigti juridinį asmenį, sudaro juridinio asmens steigimo sandorį;
- sudaromi steigimo dokumentai ir atliekami kiti veiksmai, numatyti steigimo arba įstatymuose, tam, kad juridinis asmuo galėtų būti įregistruojamas;
- notarui pateikiami steigimo ir kiti dokumentai, reikalingi nustatyti, ar atsirado aplinkybės, lemiančios juridinio asmens registravimą;
- juridinių asmenų registrui pateikiami dokumentai.”
Kalbant apie juridinių asmenų steigimą bei egzistavimą Lietuvoje svarbu žinoti tai, kad ne visi juridiniai asmenys yra steigiami. “Pats specifiškiausias juridinis asmuo yra valstybė, nes ji nėra steigiama įprastine tvarka“. Tačiau tokios įprastinės steigimo tvarkos bei registracijos nereikalauja ne tik valstybė, bet valstybės ir savivaldybių institucijos, kurias numato Konstitucija, tradicinės religinės bendruomenės, vadinamos per se. Pavyzdžiui, tradicinės religinės bendruomenės yra susiformavusios per gana ilgą laiką, todėl jos suvokiamos lyg neatskiriama mūsų gyvenimo dalis ir pripažįstamos valstybės. Valstybė būdama juridiniu asmeniu turi savo valdymo organus, atliekančius tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, Seimas, Prezidentas bei Vyriausybė.