Viena iš darbo teisėje žinomų poveikio priemonių yra nušalinimas nuo darbo. Pradžiai, nesigilinant į nušalinimo nuo darbo sąvokos tikslią ir išsamią formuluotę, jį galima būtų įvardinti, kaip laikiną neleidimą darbuotojui dirbti sulygto darbo. Ši teisinė priemonė atsirado ir buvo pradėta taikyti XX amžiaus pradžioje, bet jos panaudojimas labiau suaktyvėjo paskutiniu metu. Tai paaiškinama tuo, kad vis didesnis darbo proceso mechanizavimas, sudėtingų technologijų taikymas, išaugęs dėmesys darbuotojų saugai ir kitoms jų teisėms bei gaminamos produkcijos, teikiamų paslaugų vartotojų apsaugai reikalauja skirti didesnį dėmesį darbo drausmei, darbuotojų sveikatai, gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų saugumui ir kokybei. Nušalinimai nuo darbo kaip tik ir padeda siekti šių tikslų.
Nušalinimo nuo darbo taikymas padažnėjo dėl tokių priežasčių kaip didesnio dėmesio skyrimas valstybinei bei darbo drausmei, piliečių sveikatos bei darbo apsaugai, gaminamos produkcijos
Darbuotojui neleidžiama dirbti ir būti darbo vietoje, siekiant užtikrinti dirbančių asmenų darbo drausmę, darbų saugą bei darbuotojų sveikatą, pagerinti gaminamos produkcijos kokybę, išvengti visuomenei žalingų pasekmių.
Nušalinimu paprastai siekiama išvengti neigiamų pasekmių, kurios galėtų kilti, jei darbuotojas nebūtų nušalintas. Tokios žalingos pasekmės nenušalinus nuo darbo darbuotojo gali kilti tiek įmonei, įstaigai ar organizacijai kurioje dirba nušalintinas darbuotojas, tiek kitiems darbuotojams ar net pačiam nušalintinam darbuotojui, tiek ir pašaliniams asmenims, pavyzdžiui gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų vartotojams.
Praktikoje taikant nušalinimus nuo darbo daromų klaidų priežastys gana įvairios ir darbo teisės teorijoje jos skirstomos į objektyviąsias ir subjektyviąsias priežastis.
Objektyviomis nušalinimo nuo darbo praktinio taikymo klaidų priežastimis galėtume laikyti tokias aplinkybes:
- teisės normos, numatančios nušalinimo nuo darbo atvejus, išsklaidytos daugelyje šaltinių, kurie priimti skirtingu laiku ir skirtingais tikslais;
- nušalinimai nuo darbo teisės normose minimi tik epizodiškai, fragmentiškai, išsamiai nesureguliuojant visų kylančių klausimų;
- nušalinimas nuo darbo reguliuojamas skirtingų teisės šakų: darbo, administracinės, baudžiamojo proceso teisės normomis;
- nepakankamas šio teisės instituto išnagrinėjimas.
Subjektyviomis priežastimis galima būtų įvardinti tokias:
- darbdaviai nepakankamai žino nušalinimo nuo darbo (pareigų) tvarką, pagrindus ir jo sukeliamas juridines pasekmes;
- nušalinimų nuo darbo painiojimas su kitomis panašiomis teisinėmis priemonėmis;
- polinkis plečiamai aiškinti, nušalinimus numatančių norminių aktų nuostatas ar netgi nušalinti darbuotojus, nesant įstatyme nustatyto nušalinimo nuo darbo pagrindo, pažeidinėti kitas su nušalinimu nuo darbo susijusias darbuotojų teises;
Dėl netinkamo ir nepakankamo šios teisinės priemonės taikymo kyla įvairios žalingos pasekmės. Gali būti padaryta materialinė ir fizinė žala: turto praradimas, jo sugadinimas, darbuotojų traumavimas, užkrečiamų ligų išplitimas, dėl netinkamų prekių ir paslaugų atsirandanti žala vartotojams. Žalą, kurią sukėlė leidimas dirbti neblaiviems darbuotojams, užuot juos nušalinus nuo darbo.