Nuosavybės teisių įgijimo pagrindai yra išvardyti Civilinio kodekso 4.47 str.
Nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorius.
Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorius naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ką kita. Daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ką kita. Perdavimu laikomas daikto įteikimas įgijėjui, taip pat daikto, perduodamo be prievolės nugabenti, įteikimas transporto organizacijai išsiųsti įgijėjui ir įteikimas paštui persiųsti įgijėjui, jei įstatymai ar sutartis nenustato ką kita. Daikto perdavimui prilyginamas konosamento arba kitokio disponavimo dokumento perdavimas.
Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu, kai jam pereina nuosavybės teisė, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ką kita. Jeigu perleidėjas praleidžia terminą daiktą perduoti arba įgijėjas praleidžia terminą daiktą priimti, atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika tenka praleidusiai terminą šaliai, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ką kita.
Nuosavybės teisės Įgijimas pasisavinant bešeimininkį daiktą.
Bešeimininkiu daiktu yra vadinamas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas. Bešeimininkis turtas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė. Kilnojamieji daiktai, kurie dar niekam nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe.
Jeigu bešeimininkis daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų kontrolės ar savivaldybės institucija turi imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai būtų išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam asmeniui.
Nuosavybės teisės įgijimas pasisavinant radini, lobį. Radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo jį grąžinti pametusiajam, jeigu jis žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti saugoti, jeigu jis pats negali ar nenori jo saugoti.
Rastas daiktas turi būti saugomas šešis mėnesius. Jeigu pertą laiką atsiranda radinio savininkas, jam turi būti grąžinamas daiktas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto saugojimo ir kitas su juo susijusias išlaidas bei užmokestį už radimą. Pametęs daiktą asmuo privalo užmokėti už radimą radusiam daiktą asmeniui penkių procentų radinio vertės užmokestį, jeigu daiktą pametęs asmuo viešai nebuvo pažadėjęs didesnės sumos arba jeigu nesusitarė su radusiuoju dėl didesnio atlyginimo. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį arba jeigu klausiamas nuslėpė patį radimo faktą. Jeigu per tą laiką radinio savininkas neatsiranda, daiktas pereina radusio asmens nuosavybėn.
Jeigu rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų kontrolės ar savivaldybės institucija turi imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai būtų išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam asmeniui. Jeigu daiktą pametęs ar kitaip praradęs daiktą asmuo nepaaiškėja per nustatytą laiką, pinigai atiduodami daiktą radusiam asmeniui.
Lobis -tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jo užkasimo ar kitokio paslėpimo. Nuosavoje žemėje ar kitame nuosavybės teise radusiam asmeniui priklausančiame daikte rastas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe.
Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Pažeidęs šią nuostatą asmuo negauna jokios lobio dalies, ir visas rastas lobis pereina žemės ar kito daikto, kuriame rastas lobis, savininkui. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Jeigu vertybių kasimas ar ieškojimas priklausė tarnybinėms lobį radusio asmens pareigoms, šis asmuo neįgyja nuosavybės teisės į rastą lobį ar jo dalį.