Juridinio asmens steigimo tvarka priklauso nuo juridinio asmens pobūdžio, tai reiškia, ar juridinis asmuo priklauso viešosios teisės juridiniams asmenims, ar ji priklauso nuo privatinės teisės juridiniams asmenims.
Taigi yra išskiriamos šios juridinių asmenų steigimo tvarkos (būdai):
Leidiminė tvarka. Šia steigimo tvarka yra pripažįstama išimtine, kadangi ja steigiami visi pelno siekiantys – komerciniai teisės subjektai, kurie turi juridinio asmens teises.
Steigimo tvarka steigiant juridinį asmenį reikia gauti iš kompetentingo viešosios valdžios organo leidimą naujam teisės subjektui steigti. Organas, kuriam yra suteikta tokia teisė, sprendžia naujo teisės subjekto steigimo tikslingumą. Jeigu nusprendžiama leisti steigti juridinį asmenį, tai tokiu atveju išduodamas leidimas arba organas pats priima reikiamą teisės aktą subjektui steigti. Leidimine tvarka Lietuvos Respublikoje steigiami viešosios teisės juridiniai asmenys ir juridiniai asmenys, kurių įstatinis kapitalas yra užsienietiškos kilmės, pavyzdžiui, bankai (leidus Lietuvos bankui), draudimo įstaigos (turint Lietuvos draudimo įstaigos priežiūros tarnybos leidimą). Taigi yra priskiriamos užsienio teisės subjektų įsteigtos bendrovės, užsienio teisės subjektų filialai, atstovybės ir mišraus kapitalo bendrovės, pavyzdžiui, UAB ar AB, turinčios bendrųjų įmonių statusą.
Pareikštinė-norminė tvarka. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje labiausiai paplitęs šis steigimo būdas. Šia tvarka steigimai kaip ir leidimine visi pelno siekiantys-komerciniai teisės subjektai, turintys juridinio asmens teises.
Šio steigimo būdo esmė yra tokia, kad įstatymų leidėjai nustatę atitinkamą formą, juridinio asmens steigėjai turi atsižvelgti ir remtis tomis nustatytomis nuostatomis.
Pareikštine-normine tvarka registruojami visi komerciniai teisės subjektai. Pareikštinis-norminis steigimo būdas susideda iš kelių etapų. Yra sudaromas aktas, kuris išreiškia steigėjų valią, tai gali būti sandoris arba steigėjų susirinkimo sprendimas. Remiantis Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. “Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti veiksnūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys”. Tačiau yra būtina, kad šio teisės subjekto steigimo dokumentai atitiktų norminio akto, kuriuo reglamentuojama atitinkamo teisės subjekto veikla tam tikra organizacine forma (pavyzdžiui, akcinė bendrovė, ūkinė
tvarka, veiklos sfera, teisinis statusas, atsakomybė, organizacinė struktūra, organų kompetencija, atstovavimo forma, atskaitomybė, turto formavimo tvarka ir būdai ir kita. Norminių aktų įvykdymas suteikia juridiniam asmeniui juridinio asmens statusą, jį įregistravus juridinių asmenų rejestre. Taigi nuo šito momento juridinis asmuo tampa teisiniu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.64 straipsnį, tokio pobūdžio juridinis asmuo registruoja valdžios institucija, kuriai tokia teisė suteikta.
Pareikštinė tvarka. Lietuvoje šiuo metu liberaliausia yra pareikštinė steigimo tvarka. Nuo aptartojo būdo skiriasi tuo, kad ši nereikalauja kompetentingos valdžios institucijos patikrinimo. Todėl galima teigti, kad šiuo atveju valstybė, remdamasi demokratinės valstybės kriterijumi, nekontroliuoja tokių juridinių asmenų.
Pareikštine tvarka steigiant ir registruojant juridinį asmenį yra būtina įstatymais nustatyta tvarka parengti ir priimti įstatus, kurie privalo apibūdinti šios teisės subjekto tikslus ir veiklos principus. Šia tvarka steigiami nekomerciniai teisės subjektai: politinės partijos, visuomeninės organizacijos, profesinės sąjungos, mokslo bei mokymo įstaigos.
Priėmus naująjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, juridinių asmenų registravimo tvarka keičiamas. Steigiamas juridinių asmenų registras pertvarkant buvusius registrus ir registravimo tvarką. Analogiška tvarka juridiniai asmenys steigiami Europos Sąjungos šalyse, JAV ir Anglijoje.
Visose šalyse juridinio asmens steigimo teisėtumas gali būti ginčijamas teismine tvarka. Teisminio ginčo dalyku gali būti neteisėtas atsisakymas registruoti juridinį asmenį ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.73 straipsnis). Ginčo dalyku dažniausiai būna sutartys, kurios buvo sudarytos steigiamo juridinio asmens vardu iki jo įteisinimo – užregistravimo.
Potvarkinė tvarka. Potvarkine tvarka yra steigiami viešieji juridiniai asmenys. Dažniausiai jų steigėjai yra viešieji juridiniai asmenys, lemiantys tokio juridinio asmens pobūdį. Tokia steigimo tvarka laikoma mažiausiai demokratine, jos steigimo pagrindas – administracinis aktas, o kaip žinoma steigiant bet kuria kita tvarka sudaromas sandoris.
Šiai steigimo tvarkai būdingi tokie etapai:
- Kompetentinga valstybės institucija ar jos įgaliotas organas išleidžia aktą, kuriuo išreiškia iniciatyvą steigti juridinį asmenį.
- Atliekami įvairūs organizaciniai veiksmai – atrenkami kadrai, skiriamos lėšos.
- Patvirtinami steigimo dokumentai.
- Aktas yra pateikiamas viešajam registrui.