Dažnai daiktai priklauso vienam savininkui. Tačiau nereti atvejai, kai vienas daiktas priklauso keliems savininkams. Tokiais atvejais atsiranda bendrosios nuosavybės teisė.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar daugiau asmenų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą bei juo disponuoti. Bendraturčių gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu. Skiriamos dvi bendrosios nuosavybės rūšys:
1) bendroji dalinė nuosavybė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ką kita. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nėra nustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios;
2) bendroji jungtinė nuosavybė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.
Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Nesutarimus tarp bendraturčių dėl objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo sprendžia teismas. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį. Bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina irtomis sąlygomis, kuria ji parduodama, išskyrus atvejus, kai parduodama iš varžytinių.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu atveju bendrosios teisės objektas padalijamas natūra, jeigu tai įmanoma be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Priešingu atveju vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Reikalauti atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę gali ir vieno iš bendraturčių kreditorius.
Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Asmeniui, vėliau įgijusiam dalį tokiame objekte, toks susitarimas yra privalomas tik tuo atveju, kai šis susitarimas yra patvirtintas notariškai.
Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šiuo atveju savininkas jam priklausančią bendrąją dalinę nuosavybę gali perduoti kitiems asmenims tik kartu perduodamas nuosavybę į butą ar kitą patalpą arba tais atvejais, kai perduodamas bendrąja daline nuosavybe daiktas gali būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus reikalingos namui atnaujinti. Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai turimai daliai bendrojoje nuosavybėje.
Bendroji jungtinė nuosavybė gali atsirasti tik įstatymų numatytais atvejais. Bendrosios jungtinės nuosavybės atveju bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir apsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra nesusitarę kitaip ar įstatymai nenustato ką kita. Jeigu bendraturtis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į daiktą atveju pagerina daiktą (padidina jo vertę), tai į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės teise proporcingai įgyja visi bendraturčiai. Daiktas, esantis bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik visų bendraturčių sutikimu. Bendraturtis neturi teisės perleisti kito asmens nuosavybėn savo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kol ši dalis nebus nustatyta konkrečiame daikte, išskyrus atvejus, kai daiktas paveldimas, ir kitus įstatymu numatytus atvejus.
Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra nustatoma tokiais atvejais:
1) paties bendraturčio reikalavimu;
2) pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams;
3) kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal jo asmenines prievoles, jeigu kito turto, išskyrus daiktus, esančius bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai.
Pagal vieno bendraturčio sudaromus sandorius išieškoti galima iš visos bendrosios jungtinės nuosavybės, jeigu aplinkybės nerodo, kad sandoris sudarytas asmeniniais paties sudariusiojo sandorį bendraturčio interesais, ir jeigu įstatymai nenustato ką kita. Dėl bendraturčio nusikaltimo padarytai žalai atlyginti išieškoti galima iš bendrosios jungtinės nuosavybės, jeigu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu esantis daiktas įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų arba jis ar jo vertė padidėjo dėl šių lėšų.